- marlaka
- marlakà sf. sing. (3b) K, márlaka (1); R, MŽ bot. 1. N, K, Kos22, LBŽ gelsvoji visgė (Trisetum flavescens). 2. LBŽ nelaboji svidrė, durnažolė (Lolium temulentum). 3. Hg krūmelinis vikis, pelėdžirnis (Vicia dumetorum). 4. žr. 1 marnaka 1: Márlaka kimba, yra kaip dančiukai lydekos nuo šaknies į aukštą J. ^ Ir sutraukė kai marlaka Sln.
Dictionary of the Lithuanian Language.